Poetry

Ir sutiksim tą jauną saulę
Be ašarų, tik su juoku,
Ir išlydėsim savo sapną
Lyg vaikai – dar be nuodėmių.

Ir pamiršim kadais tą meilę,
Ne iškart – tiktai su laiku.
Tu manysi: manęs nė nebuvo,
O aš sapnuosiu mudu kartu.

Today you die. Tomorrow you wake
beneath a blessing from forgotten gods.

Erased from myth, forced into flesh,
you lose the language of fire—
reborn not as a symbol
but as a bird,
stripped of pride into humility.

Once you circled temples.
Now you balance on telephone wires,
alive, immortal,
and unable to become anything else.